P. Petreikis teismo medicinos srityje dirba jau 28 metus, o pastaruosius trejus metus dėsto anatomiją. Apie savo darbą jis kalba paprastai – tai esą yra tiesiog darbas.
Vis dėlto karjeros pradžioje, ypač per naktinius budėjimus, vyrui tekdavo susidurti su nejaukiais išgyvenimais. Jis pasakojo nemėgdavęs miegoti Kauno ambulatorijos patalpose, nes ten girdėdavęs darinėjamų durų garsus. Todėl naktimis rinkdavosi morgą, kuriame, jo teigimu, būdavo ramiau.
Privalo ištirti net akivaizdžias mirtis
Teismo medicinos eksperto užduotis – nustatyti mirties priežastį, kai žmogus miršta ne ligoninėje. Per savo karjerą P. Petreikis yra ištyręs daugiau nei 3 tūkst. kūnų. Tarp jų buvo gatvėse ir namuose rastų žmonių, žmogžudysčių, eismo nelaimių bei kitų nelaimių aukų.
Ekspertas pabrėžė, kad kiekvieną atvejį būtina išanalizuoti kruopščiai, net tuomet, kai mirties aplinkybės atrodo visiškai aiškios. Net jei žmogų partrenkia automobilis, o vėliau pervažiuoja du vilkikai, kūną vis tiek reikia ištirti. Lygiai taip pat atliekamas tyrimas ir tada, kai žmogus žūsta visų akivaizdoje, lėktuvui sudužus per akrobatinį skrydį.
Tokiais atvejais gali būti paimamas kraujas alkoholiui ar cheminėms medžiagoms nustatyti, tačiau pagal įstatymus privaloma aprašyti visus lūžius ir organų sužalojimus.
Vienas įsimintiniausių tyrimų – kriminalisto nužudymas
P. Petreikis sakė, kad vieni sudėtingiausių ir įdomiausių jo darbo atvejų susiję su žmogžudystėmis. Jis yra tyręs Panevėžyje nužudyto kriminalisto kūną, kuriame buvo rasta maždaug 13 ar 15 šautinių sužalojimų.
Dalis sužalojimų pareigūnui buvo padaryta dar sėdint automobilyje. Vėliau jis išlipo ir atsišaudė. Todėl ekspertams teko apžiūrėti ne tik kūną, bet ir automobilį bei sėdynę.
Šis atvejis P. Petreikiui buvo ypač įsimintinas ir dėl asmeninės aplinkybės: su tuo pačiu pareigūnu jis viename automobilyje važiavo likus kelioms savaitėms iki nusikaltimo. Taigi nuo galimos nelaimės ekspertą, galima sakyti, išgelbėjo laimingas atsitiktinumas.
Pasak jo, vienas žmogžudystes ištirti būna paprasčiau, o kitoms prireikia gerokai daugiau laiko. Lengviau, kai žmogus nužudomas vienu dūriu į širdį. Kur kas sudėtingesni atvejai, kai auka prieš mirtį daug kartų mušama rankomis ar kojomis.
Ypač daug darbo reikalauja vadinamieji maniakiški nusikaltimai, kai kūne randama 20 ar net 80 žaizdų. Kiekvieną jų reikia atskirai aprašyti, todėl vien dokumentavimas gali užtrukti visą dieną.
Praėjus keleriems metams tiesą teko išsiaiškinti atkasus kapą
Kartais P. Petreikiui tenka tirti ir prieš kelerius metus palaidotų žmonių palaikus. Jis prisiminė atvejį, kai žmogus buvo palaidotas prieš 3–4 metus.
Velionis anksčiau buvo ištirtas Kėdainiuose, tačiau tuo metu vienas asmuo sėdėjo kalėjime ir kameros draugams prisipažino nužudęs taksistą. Kriminalistai, pasinaudoję savo kanalais, atkasė informaciją apie palaidotą žmogų ir kreipėsi į ekspertą.
P. Petreikis pasiūlė kapą atkasti, nes, jeigu taksistas būtų nušautas, šautinis sužalojimas turėtų būti matomas ir po kelerių metų. Kūną atkasus, toks sužalojimas iš tiesų buvo rastas.
Klaida gali kainuoti nekalto žmogaus laisvę
Eksperto darbas reikalauja ne tik psichologinio atsparumo, bet ir didžiulės atsakomybės. Nuo išvados gali priklausyti, ar žmogus bus pripažintas kaltu ir neteks laisvės.
P. Petreikis pabrėžė, kad eksperto klaida gali lemti nekalto žmogaus įkalinimą, o Lietuvoje tokių atvejų yra buvę.
Darbo dienos, anot jo, niekada nebūna visiškai nuspėjamos. Krūvis priklauso ir nuo savaitės dienos, o sunkiausi paprastai būna pirmadieniai. Kadangi valstybiniai morgai savaitgaliais nedirba, tuo metu kūnai laikomi laidojimo paslaugas teikiančiose įmonėse. Pradėjus savaitę, kūnai tiriami pagal jų atvežimo eilę, pirmiausia imantis nužudymų atvejų.
Atlyginimas per kelerius metus išaugo maždaug dvigubai
Kalbėdamas apie darbą valstybiniame sektoriuje, P. Petreikis prisiminė, kad anksčiau į rankas gaudavo 1200 Eur. Maždaug prieš dvejus metus atlyginimai padidėjo apytiksliai dvigubai.
Jau kurį laiką ekspertas dirba savarankiškai ir teigia esantis vienintelis nepriklausomas teismo medicinos ekspertas Lietuvoje. Daugiausia jam tenka tirti užsienyje žuvusius lietuvius.
Jo teigimu, Lietuvos teisėsaugai tokie atvejai dažniausiai nėra aktualūs, todėl artimieji kreipiasi į jį norėdami sužinoti tikslią mirties priežastį.
Tinklalaidės vedėjui Laurynui Bilotui paklausus, ką daryti namuose mirus artimam žmogui, ekspertas patarė pirmiausia kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Vis dėlto P. Petreikis svarstė, kad sunkiai sergančiam žmogui didžiausia laimė kartais gali būti mirti namuose.