Nuo lapkričio keičiasi kasdienės taisyklės: ką privalės žinoti kiekvienas gyventojas

Lapkritis atneša nemažai pokyčių, kurie palies ryšio įrangos pirkėjus, darbuotojus, vairuotojus, užsieniečius ir viešojo transporto keleivius.

Telefonų pirkėjams – griežtesnis pajamų vertinimas

Nuo lapkričio 20 d. įsigalios nauja Vartojimo kredito įstatymo redakcija, į nacionalinę teisę perkelianti atnaujintą Europos Sąjungos Vartojimo kredito direktyvą. Nuo šiol telefonų, modemų ir maršrutizatorių pirkimas išsimokėtinai bus prilyginamas vartojimo kreditui.

Todėl telekomunikacijų bendrovės turės tapti vartojimo kredito davėjomis arba bendradarbiauti su autorizuotu kredito davėju. Tokioms sutartims bus taikomi atsakingojo skolinimo ir kreditingumo vertinimo reikalavimai, taip pat paskolos įmokų ir pajamų santykio limitas.

Paprastai vartojimo kreditų mėnesinės įmokos negali viršyti 40 proc. žmogaus pajamų. Vis dėlto ryšio įrangai numatyta išimtis – tam tikromis sąlygomis įsipareigojimai galės sudaryti iki 60 proc. pajamų.

Ši išimtis bus taikoma, kai kreditas suteikiamas pagal susietojo vartojimo kredito sutartį be palūkanų ir kitų mokesčių, o lėšos skirtos telefonui, modemui ar maršrutizatoriui, reikalingam kalbinio ryšio arba interneto prieigos paslaugoms.

Tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad mažesnes pajamas gaunantys žmonės neprarastų galimybės naudotis elektronine bankininkyste, skaitmeninėmis viešosiomis ir privačiomis paslaugomis, dirbti bei mokytis. Naujos taisyklės bus taikomos sutartims, sudarytoms nuo lapkričio 20 d.

Darbo teisėje – daugiau pakeitimų darbuotojams ir darbdaviams

Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. įsigalios reikšmingi Darbo kodekso pakeitimai.

Darbdavys, turintis teisę nutraukti darbo sutartį pagal Darbo kodekso 59 straipsnį, tai galės padaryti tik dėl pagrįstos priežasties. Išliks reikalavimas darbuotoją įspėti prieš tris darbo dienas ir sumokėti ne mažesnę kaip šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę.

Kartu bus panaikintas reikalavimas, kad nutraukimo priežastis nebūtų nurodyta Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalyje. Tikimasi, kad tai suteiks daugiau teisinio aiškumo ir sumažins ginčų riziką.

Keisis ir termino skaičiavimas, kai darbuotojas atleidžiamas dėl darbo pareigų pažeidimo. Į vieno mėnesio terminą sprendimui priimti nebebus įskaičiuojamas laikotarpis, kai darbuotojas nedirbo dėl laikinojo nedarbingumo ar atostogų.

Jei darbo sutartis prieštaraus įstatymams, prieštaravimų nebus galima pašalinti, o darbuotojas nesutiks ar negalės būti perkeltas į kitą laisvą vietą, išeitinė nebus mokama, kai tokia situacija atsirado dėl darbuotojo kaltės.

Darbo santykiams pasibaigus, šalys galės susitarti, kad darbuotojui priklausanti suma, viršijanti vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį, būtų išmokėta vėliau. Visa likusi suma turės būti sumokėta ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo darbo santykių pabaigos.

Darbuotojams, kurių mėnesinis atlyginimas siekia bent du Valstybės duomenų agentūros paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, bus galima plačiau susitarti dėl imperatyvių darbo teisės normų taikymo, jei bus išlaikyta darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyra. Jiems taip pat galės būti nustatytas iki šešių mėnesių išbandymo laikotarpis.

Darbuotojams, turintiems papildomų garantijų dėl darbo ir šeimos ar kitų įsipareigojimų derinimo, darbdavys ir toliau turės tenkinti prašymus dirbti nuotoliniu būdu, nebent tai būtų neįmanoma dėl darbo organizavimo ar gamybos proceso. Kolektyvinėje sutartyje bus galima susitarti kitaip, o iš kodekso bus išbraukta išimtis dėl pernelyg didelių nuotolinio darbo organizavimo sąnaudų.

Aukštesnio lygmens kolektyvinėse sutartyse bus galima numatyti daugiau susitarimų dėl kasmetinių atostogų. Jose galės būti nustatytas dvejų metų terminas, po kurio darbuotojas prarastų teisę pasinaudoti visomis ar dalimi atostogų, jei turėjo realią galimybę jas panaudoti. Tam tikrais atvejais taip pat bus galima numatyti kompensaciją už dalį nepanaudotų atostogų.

Pakeitimai stiprins ir darbo tarybų veiklos garantijas, įskaitant darbdavių pareigas finansuoti tarybų veiklą bei narių kvalifikacijos tobulinimą.

„Ryanair“ keleiviams – naujas bagažo pridavimo terminas

Nuo lapkričio 10 d. „Ryanair“ registruotą bagažą visuose oro uostuose bus galima priduoti tik likus ne mažiau kaip 60 minučių iki numatyto skrydžio. Iki šiol galiojo 40 minučių terminas.

Bendrovė nurodo, kad papildomas laikas turėtų padėti keleiviams pereiti saugumo patikrą ir pasų kontrolę bei laiku pasiekti įlaipinimo vartus. Tikimasi, jog taip sumažės atvejų, kai į skrydį nespėjama dėl eilių oro uostuose.

Pokytis aktualus maždaug 20 proc. „Ryanair“ keleivių, keliaujančių su registruotu bagažu. Likusiems 80 proc. keleivių, kurie jo nepriduoda, tvarka nesikeis.

Užsieniečiams keičiasi leidimų gyventi prašymų pateikimas

Nuo lapkričio 1 d. įsigalios Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos. Užsieniečiai, į Lietuvą atvykę su Lietuvos ar kitos Šengeno valstybės išduota Šengeno viza arba kitos šalies nacionaline viza, nebegalės Lietuvoje pateikti prašymų dėl leidimo laikinai gyventi darbo pagrindu ar studijuoti pirmojoje studijų pakopoje.

Tokiais atvejais jie turės kreiptis į išorės paslaugų teikėjo „VFS Global“ centrus. Aukštos kvalifikacijos darbuotojams tvarka nesikeis – jų prašymai ir toliau bus priimami teisėtai esant Lietuvoje.

Nuo lapkričio prašymų dėl leidimo laikinai gyventi nebebus galima teikti „VFS Global“ padaliniuose Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kazachstane, Kirgizijoje bei Uzbekistane. Sprendimas priimtas dėl grėsmių valstybės saugumo interesams.

Siekiant sudaryti sąlygas darbdaviams atsivežti trūkstamų darbuotojų iš Baltarusijos, šios šalies piliečiai prašymus galės teikti Armėnijos ir Sakartvelo padaliniuose.

Taigi vietoj 31 valstybės sąraše liks 27, o 22 iš jų bus galima teikti prašymus dėl leidimo laikinai gyventi darbo pagrindu.

Vairuotojams – vienodesni šviesoforai ir nauji AM kategorijos reikalavimai

Nuo lapkričio 1 d. Lietuvos sankryžose prieš užsidegant geltonam signalui pradės mirksėti žalias šviesoforo signalas. Iki šiol vienose sankryžose jis mirksėdavo, o kitose iškart pasikeisdavo į geltoną.

Tą pačią dieną keisis AM kategorijos vairuotojo teisių įgijimo sąlygos. Norint vairuoti mopedą arba lengvąjį keturratį, reikės būti ne jaunesniam nei 16 metų ir išlaikyti teorijos bei praktikos egzaminus.

Iki šiol pakakdavo „Regitroje“ išlaikyti teorijos egzaminą, o minimalus amžius buvo 15 metų. Asmenims, teorijos egzaminą išlaikiusiems iki spalio 31 d., bus taikoma dabartinė tvarka.

Vairuotojai taip pat turi pasiruošti žiemai: nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. lengvaisiais automobiliais draudžiama važiuoti su vasarinėmis padangomis. Jas privaloma pakeisti ne vėliau kaip iki lapkričio 10-osios.

Galima rinktis ir tinkamas universalias padangas, tačiau žieminių padangų protektoriaus gylis turi būti ne mažesnis kaip 3 milimetrai. Nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. vėl leidžiama naudoti dygliuotas padangas.

Šiuo laikotarpiu automagistralėse ir greitkeliuose lengviesiems automobiliams, krovininėms transporto priemonėms, kurių didžiausioji leidžiamoji masė neviršija 3,5 t, motociklams ir triračiams didžiausias leistinas greitis mažės iki 110 km/val.

Kituose keliuose greičio ribos nesikeis: keliuose su asfalto ar betono danga išliks 90 km/val., kituose keliuose – 70 km/val.

A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruože nuo Vilniaus iki Kauno ir A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruože nuo Garliavos iki Marijampolės galios dinaminis greičio valdymas. Kintami informacijos ženklai nurodys tuo metu galiojantį greitį: esant geroms sąlygoms jis gali būti didesnis, o pablogėjus orams ar eismo situacijai – mažesnis. Praėjusį žiemos sezoną palankiomis sąlygomis šiuose ruožuose buvo galima važiuoti iki 130 km/val.

Vilniuje viešojo transporto bilietai – naujoje JUDU programėlėje

Nuo lapkričio 1 d. viešojo transporto bilietus pirkti ir keliones planuoti keleiviai galės tik naujojoje JUDU programėlėje. Ji perims pagrindines „m.Ticket“ funkcijas – bilietų įsigijimą ir aktyvavimą.

JUDU taip pat leidžia planuoti maršrutus, realiuoju laiku stebėti autobusų ir troleibusų judėjimą, pasirinkti tinkamiausią kelionės būdą bei planuoti važiavimą dviračiais.

Bilietų galima įsigyti be minimalaus pirkimo krepšelio – tiek, kiek reikia konkrečiai kelionei. Vienu metu galima nusipirkti ir aktyvuoti kelis bilietus sau bei kartu keliaujantiems žmonėms. Atsiskaityti galima banko kortele, elektronine bankininkyste, „Apple Pay“ arba „Google Pay“.

Norint įsigyti bilietą, reikia atverti skiltį „Bilietai“, pasirinkti „Pirkti bilietą“ ir bilieto rūšį. Apmokėjus bei paspaudus „Aktyvuoti“, bilietas galios po 15 sekundžių. Jį rekomenduojama aktyvuoti iškart įlipus į transporto priemonę.

„m.Ticket“ naudotojai, susieję paskyrą su JUDU, galiosiančius bilietus matys naujojoje programėlėje. Bus perkelti aktyvuoti ir neaktyvuoti ilgalaikiai bilietai, pavyzdžiui, 30 dienų, taip pat neaktyvuoti trumpalaikiai 30 ar 60 minučių bilietai. Kartu bus išsaugota bilietų, paslaugų naudojimo ir mokėjimų istorija.

Norint susieti paskyras, reikia atsisiųsti JUDU, susikurti paskyrą arba prisijungti prie turimos ir ją susieti profilyje. Nenaudojusiems „m.Ticket“ pakaks susikurti paskyrą JUDU programėlėje. Ją galima atsisiųsti iš „App Store“ arba „Google Play“.

Naudojame slapukus siekdami suasmeninti turinį ir skelbimus, teikti socialinės žiniasklaidos funkcijas ir analizuoti srautą. Taip pat dalijamės informacija apie tai, kaip naudojatės mūsų svetaine su savo socialinės žiniasklaidos, reklamos ir analizės partneriais. View more
Sutinku
Nesutinku