„Aš tai padariau ne vienas“, – prie miesto rotušės kalbėjo K. Bushby’is. Pasak jo, sugrįžti padėjo didelė komanda – žmonės iš viso pasaulio.
Buvęs desantininkas į neįprastą kelionę iš Čilės išsiruošė 1998 metų lapkritį, išsiskyręs su žmona. Jis keliavo per Pietų, Centrinę ir Šiaurės Ameriką, pėsčiomis kirto Beringo sąsiaurį tarp Aliaskos ir Rusijos, o vėliau tęsė maršrutą per Centrinę Aziją ir Europą.
K. Bushby’is visą laiką laikėsi dviejų pagrindinių taisyklių: nesinaudoti jokiomis transporto priemonėmis ir į namus grįžti tik savo kojomis.
Po beveik trijų dešimtmečių, aplankęs 29 šalis, pirmadienį jis sugrįžo į Halį. Čia keliautojas vėl pamatė savo motiną ir sūnų, taip pat pirmą kartą susitiko su dvylikamete anūke.
Dar sekmadienį į Halį traukiantis keliautojas sulaukė daugybės sveikinimų. Tirštame rūke jis kirto Hamberio tiltą, o BBC radijui sakė, kad toks žmonių sutikimas jį visiškai pribloškė.
Visą savo turtą nuotykių ieškotojas gabeno vežimėlyje, kurį pavadino „Žvėrimi“ („The Beast“). Vis dėlto kelionėje jam teko ne kartą daryti ilgesnes pertraukas. Viena jų užsitęsė dėl Rusijos institucijų sprendimo neišduoti vizos po to, kai vyras pėsčiomis perėjo užšalusį Beringo sąsiaurį.
Kelionę taip pat stabdė vizų sunkumai, 2008 metų finansų krizė ir koronaviruso pandemija. Dėl šių priežasčių iš 28 metų trukusio maršruto K. Bushby’is prarado maždaug 14 metų. Ne kartą jis buvo priverstas ilgai likti vienoje šalyje ir laukti galimybės tęsti kelionę tiksliai nuo tos vietos, kurioje buvo sustojęs.
Spalį keliautojas įveikė paskutinę didelę kliūtį – perplaukė Lamanšo sąsiaurį. Tuomet jis pripažino, kad kelionė nebuvo lengva, tačiau būtent tai ir buvo jos esmė.