JAV, Hiustone, veikiančio Beiloro medicinos koledžo tyrėjai nagrinėjo, kaip fizinis aktyvumas susijęs su pažintiniais gebėjimais skirtingais gyvenimo etapais, ypatingą dėmesį skirdami vyresniam amžiui.
Žurnale „Scientific Reports“ paskelbtame tyrime išanalizuoti 3093 žmonių nuo 18 iki 93 metų fizinio aktyvumo duomenys. Jie buvo surinkti „Fitbit“ įrenginiais 2009–2023 metais. Tyrimo dalyvių grupėje 57 proc. sudarė 60 metų ar vyresni žmonės, 68 proc. buvo moterys, o 75 proc. – baltaodžiai.
Mokslininkai vertino dalyvių kasdien nueinamų žingsnių skaičių, kraujospūdį ir pažintines funkcijas. 2023 metais, tyrimo laikotarpio pabaigoje, kiekvienas žmogus vieną kartą atliko keturis testus.
Jais buvo tikrinama, kaip dalyviai sutelkia dėmesį ir ignoruoja trukdančią informaciją, išlaiko regimąjį dėmesį, kontroliuoja impulsyvius sprendimus ir atpažįsta pagrindines emocijas žmonių veiduose.
Rezultatai parodė, kad daugiau žingsnių per dieną buvo susiję su geresniais pažintinių funkcijų rodikliais. Tyrėjų skaičiavimu, maždaug 1000 papildomų žingsnių kasdien siejosi su geresniais dėmesio ir savikontrolės testų rezultatais, palyginti su mažiau fiziškai aktyviais dalyviais.
Taip pat nustatytas ryšys tarp kraujospūdžio ir pažintinių gebėjimų. Dalyviai, kurių kraujospūdis buvo aukštesnis, prasčiau atliko testą, vertinusį impulsyvumą ir gebėjimą atsisakyti greito atlygio dėl didesnės naudos ateityje. Kiekvienas papildomas sistolinio kraujospūdžio 1 ml/Hg buvo siejamas su prastesniu šio testo rezultatu.
Fiziškai aktyvesniems žmonėms sistolinis kraujospūdis paprastai buvo mažesnis. Ir didesnis fizinis aktyvumas, ir mažesnis kraujospūdis atskirai buvo susiję su geresniais savikontrolės rodikliais.
Vis dėlto tyrimo autoriai pabrėžė, kad nustatyti skirtumai buvo nedideli. Be to, šis darbas neįrodo, jog papildomi žingsniai tiesiogiai pagerina smegenų veiklą – jis parodė tik statistinį ryšį tarp fizinio aktyvumo, kraujospūdžio ir tam tikrų pažintinių gebėjimų.
Kadangi pažintinių funkcijų testai buvo atlikti tik vieną kartą, tyrėjai negalėjo įvertinti, kaip dalyvių gebėjimai keitėsi laikui bėgant.
Tai nėra pirmasis tyrimas, siejantis fizinį aktyvumą su geresne smegenų sveikata senstant. Šiame tyrime nedalyvavusi neuropsichologė Shannel Elhelou paaiškino, kad judėjimas smegenis gali veikti keliais būdais.
Jos teigimu, reguliarus fizinis aktyvumas padeda palaikyti širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatą bei kontroliuoti hipertenziją ir diabetą. Šios ligos gali pažeisti smegenų kraujagysles, todėl jų valdymas svarbus ir pažintinėms funkcijoms.
Sh. Elhelou taip pat nurodė, kad fizinis aktyvumas gali skatinti neuroplastiškumą – smegenų gebėjimą prisitaikyti ir stiprinti nervines jungtis. Tam įtakos gali turėti augimo veiksniai, įskaitant smegenų neurotrofinį faktorių, arba BDNF. Tyrimai rodo, kad šie procesai gali būti naudingi už mokymąsi ir atmintį atsakingoms smegenų sritims, tarp jų – hipokampui, tačiau tikslūs mechanizmai dar aiškinami.
Pasak neuropsichologės, fizinis aktyvumas gali pagerinti ir nuotaiką bei miegą – abu šie veiksniai svarbūs kasdienei smegenų veiklai.
Kiek judėti?
Sh. Elhelou pabrėžė, kad svarbiausia pasirinkti patinkančią veiklą, kurią žmogus galėtų tęsti ilgą laiką. Jos teigimu, reikšmingas yra nuoseklumas, o įgyvendinamą fizinio aktyvumo rutiną galima palaipsniui plėsti.
Bendros rekomendacijos – bent 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos per savaitę ir raumenų stiprinimo pratimai bent du kartus per savaitę. Vyresnio amžiaus žmonėms taip pat siūloma lavinti pusiausvyrą. Tam gali tikti spartus ėjimas, plaukimas, šokiai ar važiavimas dviračiu, tačiau konkretus pasirinkimas priklauso nuo žmogaus fizinių galimybių ir pomėgių.
Specialistė pabrėžė, kad šios rekomendacijos skirtos bendrai sveikatai palaikyti, o ne nustato tikslų aktyvumo kiekį, kuris garantuotai apsaugotų nuo pažintinių funkcijų silpnėjimo. Be to, tokie tikslai ne kiekvienam žmogui iš karto pasiekiami.
Praktiškiausia pradėti nuo trumpesnių aktyvumo laikotarpių ir juos palaipsniui ilginti. Net ir nedidelis judėjimas yra geriau nei visiškas neaktyvumas.