Jungtinėje Karalystėje šiemet paskelbta ataskaita „The Afternoon Tea Report 2026“ parodė, kad net vietose, kurios specializuojasi popietės arbatėlės patirtyje, kokybė gali gerokai skirtis. Aukščiausio lygio vietas nuo tiesiog gerų labiausiai išskyrė maistas, aptarnavimas ir pati arbata – jos pasirinkimas, paruošimas bei patiekimas.
Anglų kalbos ir popietės arbatėlės etiketo ekspertė Inga Vyšniauskienė pabrėžia, kad šis ritualas dažnai klaidingai įsivaizduojamas kaip turintis vieną nekintamą atlikimo modelį. Anot jos, dalis vadinamųjų taisyklių tėra regioninės tradicijos, istoriniai įpročiai ar laikui bėgant susiformavę mitai. Todėl svarbu skirti, kas iš tikrųjų priklauso etiketui, o kas – tradicijai ar asmeniniam pasirinkimui.
Džemas ar grietinėlė? Atsakymas priklauso nuo regiono
Vienas geriausiai žinomų ginčų susijęs su Devonu ir Kornvaliu – dviem kaimyninėmis Pietvakarių Anglijos grafystėmis. Kornvalyje ant pyragėlio įprasta pirmiausia tepti džemą, o ant jo dėti tirštą grietinėlę. Devone laikomasi priešingos sekos.
Prieš dvejus metus tarptautinės tyrimų bendrovės „YouGov“ atliktoje apklausoje, kurioje dalyvavo daugiau nei 54 tūkst. britų, 62 proc. respondentų sakė pirmiausia tepantys džemą, o 28 proc. – grietinėlę. Kornvalyje džemą pirmu sluoksniu rinkosi net 80 proc. apklaustųjų, o Devono gyventojų nuomonės pasidalijo beveik po lygiai.
I. Vyšniauskienės teigimu, abu variantai turi tvirtą tradicinį pagrindą, todėl universalaus atsakymo, nuo ko pradėti, nėra. Britams šis regioninis skirtumas yra reikšmingas ir kartais sulaukia net viešo dėmesio. 2015 metais tuometinis Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Davidas Cameronas, viešėdamas Devone, pasakė, kad džemas ant pyragėlio tepamas pirmiausia. Dėl šio teiginio jis netrukus sulaukė pataisymų ir žiniasklaidos dėmesio.
Lietuviams ekspertė siūlo rinktis diplomatišką sprendimą – vieną pyragėlio pusę ragauti Devono, kitą – Kornvalio būdu. I. Vyšniauskienė yra sertifikuota britiškosios popietės arbatėlės edukatorė, anglų kalbos butiko „Lingua“ įkūrėja ir buvusi Vilniaus universiteto Anglų filologijos katedros lektorė, kurioje dirbo 2008–2018 metais.
Skiriasi net žodžio „scone“ tarimas
Regioninių skirtumų esama ne tik patiekimo tradicijose, bet ir kalboje. Žodis scone skirtingose Britanijos vietose tariamas nevienodai.
Toje pačioje „YouGov“ apklausoje 51 proc. britų nurodė šį žodį tariantys taip, kad jis rimuotųsi su anglišku žodžiu gone, o 45 proc. pasirinko tarimą, besirimuojantį su bone.
Besimokantys anglų kalbos dažnai ieško vieno „taisyklingo“ tarimo, tačiau šiuo atveju abu variantai yra vartojami. Vis dėlto I. Vyšniauskienė rekomenduoja rinktis tarimą, kuris rimuojasi su gone, nes būtent taip šį žodį taria karališkieji rūmai.
Ekspertė ragina nesijaudinti dėl to, kad lankantis popietės arbatėlėje Londone, kitame Jungtinės Karalystės mieste ar tokiai patirčiai pasirenkant vietą Lietuvoje ne visos etiketo subtilybės yra žinomos.
Jei vienoje vietoje ant pyragėlio pirmiausia dedamas džemas, o kitoje – grietinėlė, tai nebūtinai reiškia, kad kažkas suklydo. Abu būdai kyla iš skirtingų regioninių tradicijų. Tas pats pasakytina ir apie scone tarimą – britai patys vartoja abu variantus.
Renkantis popietės arbatėlę Londone verta stebėti, kaip ji patiekiama, mėgautis patirtimi ir nebijoti paklausti. O Lietuvoje nebūtina mechaniškai atkartoti kiekvienos britiškos detalės. Svarbiausia išlaikyti tradicijos esmę: skirti laiko pokalbiui, neskubėti, mėgautis arbata ir maistu. Etiketas, pasak I. Vyšniauskienės, turėtų padėti jaustis patogiai, o ne kelti baimę suklysti.